Tinkama Clematis augimvietė

Idealiu atveju klausimas dėl augimvietės kyla dar prieš įsigyjant Clematis. Jei augimvietė jau aiški, lieka klausimas, kuri iš daugybės veislių joje turėtų gerai augti.

Bet net jei augalų mugėje, daržovininkystėje ar kita proga negalėjote atsispirti pagundai, bent jau prieš sodindami Clematis pagalvokite, kur tai bus daroma.

Kokia gi ji, tobula Clematis vieta sode ? 

Deja, į šį klausimą nėra bendro atsakymo, nes skirtingos botaninės grupės turi labai skirtingų reikalavimų. Visoms joms bendra tai:

• vengti užmirkimo – Clematis nekenčia stovėti drėgnoje vietoje
• vengti karščio apačioje, t. y. šaknų zonoje, abejojant – pridengti šešėliu
• geras vėdinimas niekada nepakenkia

Kita nepaneigiama renkantis augimvietę pastovi aplinkybė yra šių vijoklių laukiami matmenys – t. y. reikalinga vieta.
Todėl kritiškai paklauskite savęs, ar veislių aprašymuose nurodyti augimo aukščiai tikrai tilps Jūsų pageidaujamoje vietoje – ir abejojant pamatuokite. Per dažnai pasirenkama per stipriai auganti veislė, o po kelerių metų susiduriama su 'problema'. Ar Jūsų obelis, į kurią turėtų augti Montana, tikrai 7 m aukščio ? 

Taip pasiekėme ir kitą Clematis augimvietės reikalavimą – atramą.
Nedaug Clematis auga laisvai, beveik visos nori arba augti į kitą augalą, arba kopti dirbtine atrama vijokliams. Ji, žinoma, nustato ribas ir apšvietimui, ir fiziniams matmenims. Mūsų patarimas: gerbkite jas rinkdamiesi Clematis arba ieškodami vietos jau nupirktam augalui. 

Kai išaiškinta, kad Clematis tai vietai 'tinka', reikia dar, be kita ko, išsiaiškinti ekspoziciją, o čia didžiojoje Clematis šeimoje esama rūšiai būdingų skirtumų. Jų nebūtina laikyti apribojimu, veikiau galimybe – turint atitinkamų žinių, net sunkioje vietoje rasti veislę, kuri ją toleruoja.

Apytikriai botanines grupes pagal augimvietės reikalavimus galima apibūdinti taip: 

Anksti žydinčios laukinės rūšys iš Atragene grupės labai gerai toleruoja pavėsingas ir pusiau pavėsingas vietas, tačiau ypač Clematis alpina ir artimos rūšys nemėgsta tiesioginės saulės.

Kalninės Clematis (Cl. montana) nekenčia šlapių kojų labiau nei kitos rūšys, toleruoja ir saulę, ir pusšešėlį, o dažniausiai ir iš pavėsingų vietų išauga tiek aukštai, kad bent iš dalies atsiduria saulėje. Joms reikėtų kuo labiau vengti vietų įdubose, kuriose žiemą kaupiasi šaltas oras, kaip žinoma, 'krintantis' žemyn.

Itališkoms Clematis / viticella gana vienodai, kur jos sodinamos; kai kurios veislės toleruoja net labai pavėsingą šiaurinę pusę, o visiškoje saulėje daugelis pasiekia aukščiausią formą.

Puikios stambiažiedės hibridinės veislės paprastai gerai jaučiasi saulėtose ar pusiau pavėsingose sodo vietose. Kai kurios saulėje linkusios gana greitai prarasti spalvą – o juk viskas daugiausia sukasi apie ją – ir greitai šiek tiek išblunka. Ar Clematis vytimas susijęs su augimviete, ypač su (neesančiu) vandens nuotėkiu, ar ne, vis dar ginčijamasi, bet šlapioje vietoje jos taip pat nebūtinai nori stovėti.

Geltonosios Tangutica grupės Clematis taip pat mielai stovi nuo visiškos saulės iki pusšešėlio ir veikiau sausoje nei drėgnoje vietoje.

Dauguma žolinių daugiamečių Clematis, taip pat Teksaso Clematis toleruoja ir visą saulę, ir pavėsingesnes vietas. Ypatingas patarimas: tarp pirmųjų yra daug veislių, kurios tiesiog siūlosi pridengti šešėliu kito augalo papėdę.

Vietinės Clematis (Cl. vitalba) auga taip gerai, kad joms tinka net grynai šiaurinė pusė, jei tik užtenka maisto medžiagų ir papėdė nestovi tiesioginėje saulėje.