Žemė ir trąšos

Kai kalbama apie tvarų sodininkavimą, sritis aplink sodinimo žemę ir maisto medžiagų tiekimą kartu su augalų apsauga turi vieną didžiausių poveikių. Čia sprendžiama, kokias medžiagas į savo sodą įnešame iš išorės - ir taip, koks didelis bus ekologinis pėdsakas.

Kad šiandien privačiame sode tik retai yra priežasčių naudoti durpių turinčią žemę jau pasiekė net atsakingas ministerijas. Dviem kitais trumpais pavyzdžiais norime atkreipti dėmesį į mažiau akivaizdžias problemas, dažnai susijusias su šios srities produktais:

• iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad nesvarbu, iš kur gaunamas azotas trąšose.
  Pasidomėjus tiksliau, sužinoma, kad mineralinėms trąšoms jis iš aplinkos oro sunaudojant labai daug energijos išgaunamas. Tai paverčiama amoniaku pagal Haberio ir Boscho procesą , kuris atsakingas už maždaug 1,4 % pasaulio energijos poreikio arba 3-5 % CO2 išmetimų. Taip gaunamo amoniako savo ruožtu 80 % reikia mineralinėms trąšoms. Kiek čia sunaudojama energijos - kuri taip pat gali vėl išsiskirti - parodė liūdnas sprogimas Beiruto uoste.
  Kas gali, turėtų ne tik savo augalų ir dirvožemio gyvūnijos labui pereiti prie organinių trąšų su natūraliais azoto šaltiniais.
  daugiau apie tai: 'Geriau importuoti amoniaką (ar azotą) nei vandenilį'
• paplitęs fosforo šaltinis - minkštasis fosfatinis uoliena - dėl problemų su sklendžiamuoju baseinu JAV 2021 m. įrodė, kad čia verta pažvelgti į trąšų sudėtį. Net kaip ekologiški ir ypač tvarūs reklamuojami produktai dažnai turi šio itin problemiško ingrediento. Nepadeda ir tai, kad kai kurie iš jų neturi gyvūninių sudedamųjų dalių - ko gamta, beje, visai nenumatė.

Šioje rubrikoje sudarėme išskirtinai ekologiškai nekenksmingus produktus. Visus juos pristatome 'Frei Haus', įskaitant toje pačioje siuntoje esančius augalus.