Seną, įsitvirtinusią rožę persodinkite per 4 žingsnius

Senų, įsitvirtinusių rožių persodinimas susijęs su tam tikra rizika.

Priežasčių persodinti vis atsiranda. Ar tai rožių krūmas pirmiau planuotoje vietoje nesivysto taip, kaip tikėtasi, spalvų harmonija neatitinka norų, ruošiamas esminis sodo dalies perplanavimas ar net kraustymasis.

Rožių persodinimas bet kuriuo atveju turi būti gerai suplanuotas. Per didelė rizika, kad jos neištvers persodinimo į naują vietą.

Mūsų demonstracinis objektas yra pakartotinai žydinti samanų rožė 'Salet', persikeliant po beveik 10 metų. Persodinome ją 2018 m. spalio pabaigoje, rožės nuotrauka instrukcijos pabaigoje padaryta 2019 m. rugsėjo 1 d.

Rožių persodinimas: tinkamas laikas persodinti

Rožė auga nuo pirmo želimo vėlyvą pavasarį iki kartais gerokai į rudenį. Persodinimo per šį gana ilgą laikotarpį – taigi pirmiausia vasarą – jei įmanoma, reikėtų vengti.

Taigi kada galima persodinti rožę?

Persodinimui lieka gana trumpas laiko langas. Jis, priklausomai nuo oro, atsiveria rudenį nuo spalio vidurio iki kovo pradžios ankstyvą pavasarį ir dar pertraukiamas dirvos šalnų.

Geriausias metų laikas rožei persodinti yra vėlyvas ruduo ir ankstyva žiema. T. y. metų pabaigos mėnesiai, kol dirva dar nesušalusi. Tada per žiemą aplink šaknis gali įsitvirtinti dirvos gyvybė, o augimas pavasarį prasideda iš karto.

1. Rožės paruošimas senoje vietoje

Dar senoje augimvietėje žemėje rožės ūgliai prieš iškasimą nugenimi tik tiek, kad ją būtų galima pervežti.

Po genėjimo rekomenduojama rožę surišti. Taip ją lengviau iškasti ir tvarkyti.

Kai krūmas paruoštas ir yra pakankamai vietos saugiai dirbti, rožė iškasama iš žemės.

Todėl užduotis – išsaugoti kuo daugiau šaknų ir pernelyg jų nesužaloti.

Surišimas palengvina iškasimą

Prisimename, rožės giliai šaknijasi. Todėl pakanka įkasti aplink rožę 30–50 cm atstumu. Rožę galima lengvai palenkti į priešingą pusę, jei yra, tai daro antras asmuo.

Jei dūrius semtuvu statmenai aplink rožę iškyla ir yra pažeidžiama labai daug jos šaknų, kasate per arti šaknų sistemos ir turėtumėte apimti didesnį apskritimą ir pradėti iš naujo.

Iškasant rožė lengvai palenkiama

Jei krūmas aplink laisvas, pakreipus visą krūmą turėtų būti galima pamatyti pagrindines šaknis, einančias gilyn. Jas reikia nupjauti kuo giliau. Šių dažnai storų šaknų, jei įmanoma, nereikėtų sužaloti bukai ir neplėšyti.

Keli ryžtingi dūriai aštriu semtuvu iš skirtingų pusių veda prie tikslo.

Kai augalas laisvas, jį galima nugabenti į naują vietą. Jei reikia nukeliauti ilgesnį kelią, šaknų gumulą reikėtų palaistyti ir, jei reikia, supakuoti ar surišti.

Rožė iškasta ir paruošta pervežimui, išsaugotas šaknų gumulas gerai matomas

2. Naujos vietos paruošimas

Sodinimo duobė naujoje vietoje turėtų būti pakankamai didelė, kad išsaugota šaknų masė persodinamos rožės joje tilptų ir aplink bei žemyn liktų pakankamai vietos dirvožemiui.

Jei vietą paruošėte prieš iškasdami seną rožę ir paaiškėja, kad jos šaknų gumulas didesnis nei tikėtasi, reikėtų dar kartą griebti kastuvą.

Sodinimo duobė iškasama

Jei manote, kad nauja duobė pakankamai didelė, rožę galima įstatyti patikrinti. Iš visų pusių – ir žemyn – turėtų būti pakankamai vietos, 20 cm yra gana mažai, bet jei kitaip nepavyksta, pakanka.

Ypač stebėkite, kad rožė į žemę patektų norimu sodinimo gyliu. Skiepijimo vieta jokiu būdu neturėtų būti virš žemės, geriau kelis cm žemiau duobės krašto.

Naujos sodinimo duobės išklotą žemę sumaišykite dabar su puriu sodinimo substratu ir, jei norite, dirvos aktyvatoriumi. Tai gali būti nemažas kiekis, karutis tinka maišymo indui.

3. Rožės vėl įsodinimas

Kai viskas paruošta, atėjo laikas – rožę galima vėl pasodinti.

Prieš tai vis dėlto dar skirkite dėmesio šaknims. Storos pagrindinės šaknys lengvai pakerpamos, smulkios plaukinės šaknys kiek įmanoma išsaugomos ir nebekerpamos.

Duobės dugną keliais žingsniais užpildykite sodinimo žeme tiek, kad būtų pasiektas norimas sodinimo gylis. Patikrinti augalą galima kelis kartus įstatyti ir vėl išimti.

Tai pasiekus, kraštai užpilami, kamienas galiausiai turi stovėti per vidurį ir kiek įmanoma tiesiai. Kelis kartus suspausti kojomis galima ir patartina. Nauja žemė turi būti ne per kieta, bet ir ne per puri.

Visiškai persodinta rožė turėtų stovėti tiesiai sodinimo duobėje

4. Baigiamieji darbai – genėjimas ir laistymas

Prakaitą išvarantis rožės persodinimas baigtas ir lieka keli baigiamieji darbai.

Jei dar nepadaryta, dabar nugenėkite antžeminius ūglius. Galiausiai turi likti gerokai mažiau nei po pavasario genėjimo – t. y. daugiausia trečdalis pradinio augimo aukščio. Reikėtų ne tik sutrumpinti ilgį, bet ir pagrindinių ūglių skaičių – jei jų pakanka – sumažinti. Sena negyva mediena taip pat pašalinama, ir, žinoma, svarbi ir forma. Apskritai turėtų susidaryti praretintas, bet darnus vaizdas.

Po persodinimo visiškai nugenėta rožė

Šiuo gana radikaliu genėjimu užtikrinama, kad rožė jėgas pirmiausia sutelktų naujoms šaknims formuoti. Jei paliekama per daug ir per ilgų ūglių, augalas vegetacijos pradžioje per daug užsiėmęs jų aprūpinimu.

Kadangi šaknys iškasant ir pakerpant stipriai pažeistos, kitaip ji gali šios užduoties iš pradžių neįvykdyti ir 'pasiduoti', t. y. sunykti. Drąsos genėti šioje situacijoje tikrai reikia.

Laistymo pylimas rožei palaistyti po persodinimo

Gerai suformuotas laistymo pylimas padeda giliai palaistyti po persodinimo

Baigiant ir sausros metu bei artimiausiomis dienomis dar reikia gerai ir giliai palaistyti. Taip pat rekomenduojame iš karto suformuoti laistymo pylimą tolesniam augimo laikui.

Jei artimoje ateityje jau galima tikėtis šalnų, rožę galite iš karto paruošti žiemai, aplink užpilti ir uždengti.

Rožių persodinimas: po persodinimo

Nuoširdžiai sveikiname, Jūsų sena, įsitvirtinusi rožė dabar yra savo naujoje vietoje ir nieko daugiau daryti nereikia, tik laukti naujo želimo.

Jei persodinote rudenį, ilgesnių sausų laikotarpių metu ir per plikšalą rekomenduojama retkarčiais palaistyti.

Prasidėjus naujam želimui laukia pirmoji patikra. Po persodinimo jis gali įvykti kiek vėliau nei įprasta ir paversti laukimą nervus ardančiu. Jei atskiri ar keli ūgliai nušalo, juos, žinoma, nugenėkite iki sveikos medienos.

Jei rožė, priešingai lūkesčiams, net gegužę dar nežels, žirklėmis ar peiliu patikrinkite, ar ūgliai viduje dar žali, ar visiškai išdžiūvę. Jei sausi, genėkite palaipsniui tol, kol vėl pasirodys gyvybė – jei reikia, ir iki žemės lygio. Po to nuolat gerai laistykite, šansai, net ir likus nedaug, geri, kad iš skiepijimo vietos ar žemėje esančių ūglių dar sužels akutės. Jei vis dėlto persodinote dar augančią rožę ir ji po kelių dienų nuleidžia lapus: tai tam tikru mastu normalu, turėtumėte užtikrinti, kad ji turi pakankamai vandens, ir, galbūt, trumpinti toliau.

Linkime 'sėkmės', stiprių nervų ir tokio tobulo rezultato kaip mūsų rožės dešinėje,
Jūsų šeima Schmid