Grybelines ir virusines rožių ligas atpažinkite ir gydykite

Dažniausios rožių ligos daugiausia yra grybelinės, kurios ypač mielai plinta didesniuose rožių sodinimuose.

Joms palankūs ir šilti, drėgni orų laikotarpiai.

Apskritai galima sakyti, kad gerai vėdinama augimvietė yra turbūt geriausia priemonė nuo užkrėtimo.

Jei užkrėtimas vis dėlto atsiranda, nukritusius lapus, kai tik jie nukrenta nuo augalo, reikėtų kuo greičiau surinkti ir pašalinti (ne į kompostą...).

Juose sporos kartais ištisus metus tyko kito užkrėtimo galimybės!

Kas nori ilgai džiaugtis sveikomis rožėmis ir užkirsti kelią rožių ligoms, daug ką gali padaryti planuodamas ir prižiūrėdamas savo rožes per metus. Be tinkamos augimvietės, vėlesniam grybelinių ligų užkrėtimui lemiamos reikšmės turi pakankamas maisto medžiagų tiekimas (teisingas tręšimas).

Rožės mėgsta tiek gilų, tiek purų, daug humuso turintį dirvožemį ir saulėtas vietas. Sunkiame dirvožemyje reikėtų jį „dviejų kastuvų gylyje“ užpilti smėliu ir kompostu. Taip rožei suteikiamas purus dirvožemis su svarbiomis maisto medžiagomis.

Svarbus ir augimvietės vėdinimas. Gerai vėdinama augimvietė pagreitina lapijos išdžiūvimą po kritulių ir rytinės drėgmės („rasos“). Ilgai išliekanti drėgmė stipriai skatina grybelines ligas.

Kitas dalykas – tręšimas. Azoto turinčios trąšos po pirmojo žydėjimo skatina augalus stipriai augti, bet daro juos jautresnius grybelinėms ligoms. Mažiau čia dažnai yra daugiau.

Tikrąją miltligę atpažinsite iš iš pradžių rausvai violetinio nuospalvio, kuris vėliau virsta baltomis, miltus primenančiomis apnašomis ant lapijos.

Ligos pažeistas augalo dalis reikėtų pašalinti nugenint iki sveikos medienos. Arba specializuotose parduotuvėse galima įsigyti sisteminių fungicidų, kuriuos galima naudoti ir prevenciškai kas 10–14 dienų.

Netikroji miltligė pasireiškia iš pradžių raudonai violetinėmis lapų dėmėmis, kurios vėliau tampa pilkai juodos.

Stipriai užkrėtus, kaip ir tikrosios miltligės atveju, lapai nukrinta anksčiau laiko. Netikrąją miltligę paprastai galima gydyti tik cheminėmis priemonėmis.

Atpažįstama iš apvalių dėmių su šviesiu centru, kuris vėliau iškrenta. Gydoma kaip miltligė.

Rožių rūdys pasirodo jau sezono pradžioje, tačiau dažnai liepos ir rugpjūčio mėnesiais ir greitai bei patikimai sukelia didžiulį lapų nubyrėjimą. Rūdžių užkrėstos lapijos apatinėje pusėje būna oranžinių raudonų iki juodai rudų grybo sporų.

Esant nedideliam užkrėtimui pakanka lapus nukirpti ir saugiai pašalinti; stipresniam užkrėtimui reikia naudoti leistiną fungicidą.

Rožių juodoji dėmėtligė taip pat sukelia ankstyvą pažeistų augalų lapų nubyrėjimą. Įvairaus dydžio juodos dėmės ant lapų rodo užkrėtimą.

Gydoma taip pat kaip rožių rūdys. Abiem ligoms yra veiksmingų priemonių.

Kadangi tai virusas, jį sunku sunaikinti. Siekiant užkirsti kelią epidemijos „išplitimui“, augalus, kurių lapijoje matyti gelsvi žiediniai dėmėjimai, brūkšniai ar gyslų pašviesėjimas, reikėtų sunaikinti.

Tačiau bet kuriuo atveju paklauskite savo sodininko (arba mūsų forume su nuotrauka), kad prieš šį gana drastišką žingsnį ligą būtų galima patikimai nustatyti. Rožių mozaika daugiausia perduodama skiepijant ir šiais laikais turėtų pasitaikyti tik labai retai!

• Jūsų rožių lapai pagelsta?
• Rožių pumpurai nukrenta arba nudžiūsta – kas to kaltininkas?
• Dėl kokios rožių ligos žiedai deformuojasi?
• Rožė turi šviesiai žalius / šviesius lapus – ar tai maisto medžiagų trūkumas?
• Juodi rožės stiebai, paskui pumpurai nudžiūsta ir nukrenta
• Ant rožių lapų atsiranda šviesių / baltų dėmių
• Ant rožės auga ilgi ūgliai be žiedų
• Kai rožė sulapoja ir paskui nudžiūsta
• Čia padedama rožių krūmui, kuris nuleidžia lapus, galvas ar net viską
• Čia gausite patarimų, kai ant rožių lapų atsiranda juodų dėmių