Rožių klasės

Didelė rožių šeima (bot. Rosa) skirstoma į skirtingas klases. Jų nereikėtų painioti su botaninėmis rūšimis / rožių rūšimis, kurios seka biologine taksonomija. 

Rožėms nėra nustatytos klasifikacijos, tačiau čia pateikti suskirstymai yra plačiai paplitę.

Vienas požiūris – pirmiausia skirti laukines ir sodo rožes. Laukinėms rožėms čia papildomo skirstymo nereikia, sodo rožės skiriamos taip: 

Senosios rožės

(pasirinktinai skirstomos pagal kilmę)
=> išsami senųjų rožių apžvalga 
(reprezentatyvūs skirtingų rožių rūšių paveikslėliai)

Šiuolaikinės rožių rūšys

Šiuolaikinių rožių atveju skirstymas pagal šią sistemą yra labai neaiškus, nes dauguma yra intensyvaus selekcijos darbo rezultatas, dažnai peržengiant kelias rožių klases. Neretai viena rožių veislė gali būti teisingai priskirta daugiau nei vienai klasei. 

Kai kurios klasės taip pat yra aukštesnės klasės pogrupis, pavyzdžiui, visos ramblerinės rožės priklauso vijoklinėms rožėms, poliantinės rožės yra senesnis floribundų ir panašių pavadinimas.

• Arbatiniai hibridai / hibridinės arbatinės rožės
• Poliantinės rožės
• Floribundos rožės
• Dirvožemį dengiančios rožės / žemaūgės krūminės rožės
• Moschata hibridai / muskusinės rožės
• Raukšlėtalapė erškėtrožė (rugosa hibridai)
• Vijoklinės rožės
• Ramblerinės rožės

Iš to kylantis netikrumas, į kurią rožių klasę priklauso konkreti veislė, ir ypač klausimas, kur galima rasti tinkamą rožę savo sodui, sukėlė dar vieną klasifikaciją.

Rožių klasės: pagal augimo formą ir naudojimą

Nepriklausomai nuo botaninės rūšies priklausomybės augimas dažnai yra lemiamas kriterijus. Toks rožių klasių sudarymo būdas labai praktiškas. Kilmė ir kiti botaniniai aspektai paliekami nuošalyje.

Ji tinka visų pirma pardavimo vietoms ir katalogams. Klientai su konkrečia problema greitai susigaudo, didesnės grupės gali būti papildomai skirstomos pagal spalvą ar aukštį (pvz.: žemi / vidutiniai / dideli krūmai).

• Hibridinės arbatinės rožės
  60–100 cm su aukštos formos pavieniais žiedais
• Gėlynų rožės 
  60–100 cm su žiedais kekėmis
• Žemaūgės krūminės rožės
  50–120 cm žiedai pavieniui arba skėčiais
• Krūminės rožės / parkų rožės
  120–250 cm nevijoklinės
• Vijoklinės rožės su ramblerinėmis
  iki 10 m ir daugiau
  Vijoklinės rožės su mažiau pavienių, didesnių žiedų ir skėčiais bei standžiais ūgliais, iki maždaug 5 m
  Ramblerinės su (dažniausiai) daugybe mažų, paprastų ar lengvai pilnaviduriu žiedų kekėse ir minkštais ūgliais, iki 10 m ir daugiau
• Dirvožemį dengiančios rožės plotiniam sodinimui, skirtingos žiedų formos ir augimo savybės
• Miniatiūrinės rožės / terasų rožės / miniatiūrinės rožės 
  30–50 cm

(sąrašuose rasite ir atitinkamos rūšies veislių paveikslėlius)

Net jei abejonių lieka mažiau, pagal šią sistemą ne visada įmanomas aiškus suskirstymas. Kai kurios rožių veislės, priklausomai nuo klimato, augimvietės ir priežiūros / genėjimo, gali patekti ir į vieną, ir į kitą rožių klasę. 

Rožių rūšių skirstymas pagal selekcininką

Ne tokia jau nauja, alternatyvi arba dažnai papildomai naudojama rožių skirstymo forma yra skirstymas pagal selekcininką. Taip jau labai anksti buvo įprastas pavadinimas „Pernetiana“. Naujesni pavyzdžiai – Davido Austino rožės arba Delbard rožės.