Rožių žiemojimas

Kai rudenį trumpėjančios dienos skelbia žiemą, atėjo laikas rožes paruošti žiemai.

Kiek žiemos apsaugos rožių sodui iš tikrųjų reikia, priklauso nuo veislės pasirinkimo, vietos ir galiausiai nuo noro rizikuoti.

Didelė dalis šalčio pažeidimų atsiranda ne todėl, kad apsauga buvo nepakankama. Veikiau nekantrumas pavasarį augalus įstumia į didesnes problemas. Dažnai jau kovo viduryje nuimamas kauburėlis ir genima.

Ypač pastarasis veiksmas lemia fatalias pasekmes po to ateinant plikšalai – šviežias želdinys paprastai jos neišgyvena.

Daugeliui rožių žiemą specialios apsaugos visai nereikia

Gėlyno, krūminių ir hibridinių arbatinių rožių žiemojimas

Rožių lysvėse ar laisvai sode pasodintų rožių krūmų paruošimas žiemai:

Rudeninis genėjimas / formavimo genėjimas daugiausia 1/3 augimo aukščio
Užpylimas kauburėliu aplink skiepijimo vietą
Sukurkite oro pagalvę iš šiaudų, kokoso, dygsniuoto audinio ar eglišakių
Esant plikšalai pavėsinkite dygsniuotu audiniu, pavasarį saulėtose vietose

Patarimas: užpildami kauburėlį įberkite šiek tiek dirvos aktyvatoriaus arba ragų drožlių – tuomet rožė pavasarį augimo pradžioje ras optimalias sąlygas.

Dėmesio: jei žiema turi ilgai trunkančių, šaltų ir sausų laikotarpių (rytų vėjas, aukšto slėgio sritis virš Rytų Europos), augalus reikia laistyti ir žiemą, nepaisant šalčio!

Štambinių rožių paruošimas žiemai

Su štambinėmis rožėmis visų pirma reikia apsaugoti skiepijimo vietą (arba skiepijimo vietas). Be žiemos apsaugos ji veikiama šaltų temperatūrų ir gali iššalti.

Atviroje vietoje pasodintos arba ne visai žiemai atsparios, laisvai pasodintos štambinės rožės apvyniojamos šiaudais ir maišu iš rupaus audinio, kokoso kilimėliu arba oro burbuliukų plėvele.

Rožių vazone / konteineryje žiemojimas

Jei yra galimybė, vazoninius augalus perkelkite į drėgną, nebūtinai nuo šalčio apsaugotą patalpą (rūsį, garažą, pastogę) arba į šiltnamį.

Vazoninėms rožėms išdžiūvimo pavojus gerokai didesnis, todėl čia visada reikia laistyti.

Žiemos apsauga naujai pasodintoms rožėms

Pirmaisiais metais net savaime labai atsparias žiemai veisles prasminga užpilti kauburėliu. Atviromis vietomis jas galima ir prevenciškai uždengti bei pavėsinti. Svarbu, kad sodinant skiepijimo vieta jau būtų pakankamai giliai įleista. Tuomet žiemos apsaugos vėlesniais metais dažniausiai galima atsisakyti arba ją stipriai sumažinti.

Ar rožes reikia paruošti žiemai?

Ar ir kiek pastangų skiriama rožės paruošimui žiemai, iš esmės priklauso nuo veislės ir vietos.

Apskritai galima sakyti, kad dauguma rožių išsiverčia ir be žiemos apsaugos arba su labai paprasta apsauga. Brangių uždengimo gaubtų daugeliu atvejų nereikia – geriau investuokite į naujas rožes ar palydovinius augalus.

Kurioms rožių rūšims reikalinga žiemos apsauga?

Kiek jautri šalčiui yra rožių veislė, dažniausiai galima spręsti iš botaninės rūšies, kuriai ji priklauso.

Apskritai neatspariomis šalčiui laikomos arbatinės rožės, kinietiškosios rožės, Noisette rožės, Banksiae-Lutea (ir kitos Banksiae).
Be to, pasitaiko pavienių veislių iš visų rožių klasių, kurios gali kiek labiau nušalti arba apskritai reikalauja dėmesio.
Savo rožių aprašymuose į tai sąžiningai atkreipiame dėmesį ir leidžiame klientų komentarus, atskleidžiančius žinomas veislės silpnybes.

Šioms veislėms būtinai patikrinkite, kiek šalta žiemą gali tapti jūsų klimato zonoje ir kiek atvira yra vieta.

Ar sniegas kenkia rožėms?

Ne, priešingai. Aukšta sniego danga – panašiai kaip iglu – sudaro izoliacinį sluoksnį. Ji saugo po ja esančią rožę nuo šaltų temperatūrų, pavėsina nuo saulės ir aprūpina drėgme.

Kada po žiemos rožes galima atidengti nuo kauburėlio?

Po žiemos rožes galima atidengti nuo kauburėlio, kai nebesitikima ilgiau trunkančių plikšalų.

Net jei labai anksti sušyla ir rožės jau želia, atidengti rizikinga prieš kovo pabaigą. Reikėtų atsižvelgti ir į tai, kad labai šviežias želdinys atidengiant lengvai nulūžta.