Clematis tręšimas

Vešliai augančius Clematis reikėtų tręšti pavasarį, prasidedant želdinimuisi. Vėlai ir ilgai žydintys Clematis bei kelis kartus žydintys stambiažiedžiai hibridai gauna naudos iš antrojo tręšimo birželį. Taip augalas turi pakankamai jėgų antrą kartą sužavėti dideliais, spalvingais žiedais. Arba pavasarį tręšiant galima su ragų drožlėmis įterpti papildomo azoto, kuris augalams tampa prieinamas kiek vėliau. Šis derinys labai artimas ilgalaikėms trąšoms.

Clematis rekomenduojame gerų organinių trąšų, kurios be maistinių medžiagų tiekimo ir tvariai pagerina dirvą. Mineralinės dirbtinės trąšos veikia greičiau, tačiau tręšimas vyksta tiesiogiai ir tvariai kenkia dirvos gyvybei, kuri iš tikrųjų turėtų tuo pasirūpinti. Naudojant mineralines trąšas gali nutikti ir taip, kad Clematis perteklinai patręšiate, o naudojimas kelerius metus gali ilgam užsūdyti dirvą. Esant blogai dirvai rudenį ir pavasarį galima naudoti ir dirvos aktyvatorių. Jei dėl praktinių priežasčių tinka tik skysta trąša, taip pat rinkitės organinį trąšų koncentratą, kurį galima duoti ištirpintą vandenyje.

Patarimas: rinkdamiesi savo Clematis trąšų sudėtį atkreipkite dėmesį į natūralų fosfato šaltinį. Trąšose pridėtas (minkštas) žaliavinis fosfatas yra ne tik nesąmonė, bet ir ekologiškai labai abejotinas. Ši Šiaurės Afrikoje abejotinomis sąlygomis kasama, baigtinė žaliava nuo pH 6,8 vos prieinama augalams ir ne kartą būna užteršta kadmiu ir uranu. (taip pat skaitykite: Fosforo trąšos ekologiniam daržininkystei: perdirbti, o ne kasti)

Ypač gražiai supakuoti, kaip ypač tvarūs reklamuojami EKO produktai atidžiau pažvelgus pasirodo ne tik brangūs, bet ir viskas kas tik ne tvarus apgaulingas paketas.

Kaip rodo pavadinimas Waldrebe (miško vijoklis), Clematis teikia pirmenybę miškui būdingai dirvos sandarai. Be gero vandens nutekėjimo tai visų pirma susiję su pH, kuris turėtų būti silpnai rūgščioje srityje tarp 5,5 ir 6,5.

Ypač anksti žydinčios laukinės rūšys iš Alpina/Atragene grupės ir Clematis Montana todėl dėkingai priima reguliavimą jūrinėmis kalkėmis ar uolienų miltais. Tačiau pH neturėtų būti per aukštas itališkiesiems ir Teksaso Clematis, o tai gerai dera su tuo, kad jie labai mielai auginami kartu su rožėmis.

Vazone pasodintam Clematis visų pirma augimo ir žydėjimo metu reikia užtikrinti maistinių medžiagų tiekimą. Viena vertus, reikėtų tręšti numatant iš anksto – naudojant organines trąšas jas galima duoti jau rudenį pavasario želdinimuisi. Greičiau veikiančios mineralinės trąšos įterpiamos vėlai pavasarį prieš augimo fazės pradžią. Dozavimo nurodymų reikėtų laikytis, nes greitai galima perdozuoti – tai tik viena iš priežasčių, kodėl rekomenduojame organinį tręšimą.

Be tiesioginio tręšimo, kaip ir sode, vazone taip pat galima įterpti dirvos gerintojų. Dirvos aktyvatorius skatina dirvos gyvybę – ir taip natūralų maistinių medžiagų susidarymą. Augalai šias svarbias natūralias maistines medžiagas pasisavina ir apdoroja daug geriau nei mineralines dirbtines trąšas – ir be to, padidina dirvos vandens sulaikymo gebą.