Rožių auginimas ant vijoklinės atramos

Dažnai kyla neaiškumų, kaip rožę sodinti prie atramos ir kaip ją reikia vesti ant atramos. Čia ne visada yra standartinių atsakymų, tai pirmiausia priklauso nuo to, kaip norite įrengti savo sodą.

Mūsų paaiškinimai galioja visų rūšių rožių atramoms, ar tai būtų rožių obeliskas, rožių arka ar sienos grotelės. Tik rambler rožėms nereikia specialaus „formavimo“, joms leidžiama augti laisvai!

Rožės iš principo nesodinkite kolonos viduryje (nors tai dažnai matoma). Tai apsunkina teisingą rožės vedimą, o anksčiau ar vėliau (paprastai ne vėliau kaip po 4 metų) stori rožės ūgliai kolonėlę lengvai pakels, ir ji stovės pasvirusi. Rožes sodinkite iš išorės, apie 30–40 cm atstumu nuo pačios kolonos.

Kad iš karto pasiektumėte gausų efektą, rekomenduojame tris rožes vienai kolonai, arba keturias–šešias rožes vienai arkai (kiekvienoje pusėje dvi ar trys rožės, priklausomai nuo vietos ir arkos dydžio).

Skonio reikalas, ar prie obelisko sodinamos trys tos pačios veislės ar skirtingos veislės rožės. Soduose, mažesniuose nei 3000 kv. m (o tokių daugumas), ramiau atrodo tik viena veislė prie obelisko.

Tas pats galioja ir rožių arkoms bei namų sienoms. Apsiribojus viena veisle, sodinama didesniais kiekiais, želdinys atrodo dosnus ir gausus.

Krūmines ir vijoklinės rožės turi būti kruopščiai suformuotos prie atramos.

Minkštų ūglių niekada netraukite stačiai aukštyn, o vedžiokite horizontaliai, lengvai įstrižai aukštyn: rožė už tai padėkos gausiu žydėjimu.

Ypač vijoklinės rožės dažnai greitai šauna aukštyn ir apačioje nuplinka – gana bjaurus vaizdas. To išvengsite nuosekliai formuodami, kaip aprašyta.

Dar minkštų ūglių iš principo netraukite pro atramos groteles, o visada pririškite iš išorės. Naudokite karną ar kitą minkštą medžiagą, kuri nepjauna. Priežastis ta, kad šie ūgliai po kelerių metų tampa tokie stiprūs kaip mažos medžio šakos ir įsiėda į groteles, o priklausomai nuo atramos įtvirtinimo ją gali lengvai pakelti.