Clematis integrifolia

Clematis integrifolia priskiriama seniausioms auginamoms raganėms: į sodus ji iš Pietryčių Europos atkeliavo dar 1573 m., o Carlas von Linné laukinę rūšį moksliškai aprašė 1753 m. – ir iki šiol ji laikoma pirmine rūšimi daugiau nei 100 Integrifolia grupės veislių ir hibridų. Jos 4–6 cm dydžio, varpelio formos žiedai linkę ant plonų kotelių, turi keturis siaurus, šiek tiek atlenktus taurėlapius stipriai mėlynos spalvos ir geltonus iki kreminiai baltus kuokelius; švelnus kvapas ir vėliau dekoratyvūs, šilkiškai sidabriški vaisiniai žiedynai užbaigia vaizdą.

Nuo birželio iki rugsėjo augalas be pertraukos formuoja naujus žiedus ant šių metų ūglio. Užaugdama maždaug 75 cm aukščio, ji išlieka kompaktiška ir pati nekopia: kaip purus kupstais augantis pusiau krūminis daugiametis augalas ji remiasi į kaimyninius augalus ar nedidelę atramą. Dėl to ji yra idealus partneris daugiamečių gėlių lysvei, rožių ir žemų krūmų palydovė arba vazoninis augalas saulėtoje terasoje; ji auga bet kurioje vietoje nuo saulėtos iki pusiau pavėsingos, jei šaknys ir augalo pagrindas lieka vėsiai pavėsyje.

Clematis integrifolia yra labai gerai atspari šalčiui (5 zona, iki maždaug -28 °C) ir žiemą visiškai užsitraukia į šakniastiebį. Kaip 3 genėjimo grupės augalas ji kovą stipriai nugenima iki maždaug 10 cm, kad pavasarį stipriai atželtų ir gausiai žydėtų. Nereikli ir tvirta, kaip ir dera šimtmečius išbandytai laukinei rūšiai, ji puikiai tinka ir pradedantiesiems.