Clematis 'Markhams Pink'

Clematis 'Markhams Pink' 1935 m. išvedė Ernest Markham, tuometinis garsiojo Gravetye Manor dvaro Anglijoje vyriausiasis sodininkas. Savo knygoje *Clematis* (1935) jis aprašė ją kaip *C. macropetala* var. *markhamii* – vieną gražiausių savo veislių su skaisčiai rožiniais žiedais. Tais pačiais metais Royal Horticultural Society ją apdovanojo Award of Merit (AM); 1993 m. sekė trokštamas RHS Award of Garden Merit (AGM) įvertinimas. Pusiau pilnaviduriai, nusvirę varpelio formos 6–8 cm žiedai pasirodo švelniu, šviesiu rožiniu atspalviu: išoriniai taurėlapiai apgaubia tankų šviesesnių staminodijų ir kreminiai baltų kuokelių vainiką ir suteikia žiedui būdingą pilnatvę.

'Markhams Pink' išskleidžia žiedus balandį ir gegužę, todėl yra viena anksčiausiai žydinčių Clematis. Pagrindinis žydėjimas gausus – po jo iki rudens pasirodo dekoratyvūs, šilkiniai vaisių kuokšteliai, kurie ilgainiui virsta purių sidabrinių šydų. Augdama maždaug 300 cm aukščio, ji puikiai tinka grotelėms, obeliskams, pergolėms ir sienų treliažams. Ypatinga šios veislės stiprybė – tolerancija visoms pasaulio šalims: ji klesti tiek saulėtoje vietoje, tiek pavėsingose šiaurinėse pusėse, todėl yra viena universaliausių pavasarį žydinčių vijoklių.

'Markhams Pink' yra nepaprastai atspari žiemai ir ištveria iki –28,8 °C temperatūrą (5 zona). Kaip Atragene grupės Clematis ji išsiverčia be reguliaraus genėjimo; kas nori išlaikyti augalą ribose, birželį po žydėjimo patrumpina jį iki maždaug 100 cm. Atragene grupė mieliausiai auga gerai laidžiame, ne per daug maistingame dirvožemyje – reikėtų vengti užmirkimo. Kartą įsitvirtinusi, 'Markhams Pink' yra nereikli priežiūrai ir ilgaamžė.