Kvapnios rožės

Taigi štai jis – rožių veislių sąrašas, kurio iš tikrųjų niekada nenorėjome sudaryti – sveiki atvykę prie KVAPNIŲ ROŽIŲ

Iš pirmo žvilgsnio atrodo gana paprasta, tačiau sudėti visas kvepiančias rožių veisles į vieną sąrašą turi savo spąstų. 

Kvapnios rožės: kurios veislės čia priklauso?

​Iš tikrųjų yra rožių, kurios juntamos nosimi, tačiau jų kvapas ne visiems būna malonus. Kita problema ta, kad iš daugiau nei 1600 skirtingų kultivarų iš tikrųjų daugumos kvapas yra juntamas, todėl kvepiančių rožių sąrašas būtų mažai naudingas arba atspindėtų 90 % asortimento – tik atėmus blogai ar visai nekvepiančias rožes. 

Jei apsiribosime stipriai kvepiančiomis rožių veislėmis, viskas tampa kiek aiškiau, tačiau vis tiek turėtume atranką, kurią dauguma rožių mėgėjų dėl jos didžiulio dydžio laikytų mažai naudinga. 

Lieka tik atsižvelgti į stipriai kvepiančias rožes su neįprastu kvapo atspalviu ir į tas, kurios skleidžia daugiau ar mažiau „įprastą“, bet ypač stiprų kvapą. 

Ir čia jau riedi kita kliūtis šiame užmojyje:
Kas gi tiksliai yra „neįprastas kvapo atspalvis“ arba „geras“ rožių kvapas? Ir ar visi taip pat vertins rožių veisles, kurias mes tokiomis priskiriame?

Pavyzdžiui, kai kam nekliūva remontantinė rožė, kurios kvapas stipriai primena higienos priemonę – tačiau būta klientų, kurie dėl šios priežasties iškart pasirinko kitą veislę. Taip pat sunkus mirų ar muskuso kvapas gali kelti nevienodas nuomones – kaip razinos varškės pyrage. Ne taip drastiškai, bet panašiai yra ir su pernelyg vaisiais-gaivinančiais kvapo atspalviais – citrusai ar bananai paprastai nesvarbu: kai kas reikalauja, kad rožė kvėptų rože ir niekuo kitu. Kas yra „rožių kvapas“, mokslininkai kol kas net nesugeba tiksliai atsakyti. Todėl neišvengiamai kur nors suklysime. Kvapų ir aromatų suvokimas yra tiesiog labai subjektyvus dalykas.

Dar vienas aspektas – kvapo stiprumo vertinimas

Jei kaip matą paimtume pavienį žiedą, dauguma kekėmis žydinčių kvepiančių rožių, taigi ir dauguma ramblerių, tiesiog iškristų. Ir pati gamta mus čia apgauna – rožės juk nekvepia visą dieną, nekvepia ir kiekvienu oru, visose vietose ir kiekvienoje žydėjimo stadijoje. Pavyzdžiui, per lietų rožių kvapas gana greitai dingsta – tai ne kartą mums suteikia įdomių pamokų rožių mugėse. 

Patarimas: kvapnių rožių pirkti nėra visai paprasta. Kad rožė išskleistų visą savo kvapą, ji turi ne tik žydėti, bet ir turi vyrauti sausas bei kiek įmanoma šiltas oras. Ypač silpniau kvepiančios, bet didesnės užaugančios rožių veislės turėtų būti suaugusios ir gerai įsitvirtinusios. Kitų rožių mėgėjų patirtis ir patarimai kartais vertingesni nei įspūdis, gautas rožių medelyne ar apsilankius rožių mugėje. 

Taigi reikia vertinti bendrą rožių kvapo stiprumą, kurio galima tikėtis optimaliomis sąlygomis, santykyje su rožės krūmo arba vijoklinės rožės ar ramblerio dydžiu.

Nujaučiate – net nesigilinant toliau, pavyzdžiui, į viršutines ir apatines natas, kvapų piramides ar panašius „įrankius“, anksčiau ar vėliau prieinama prie blaivios išvados:

neįmanoma kiekvienam tinkamai ir patikimai pasakyti, ar konkrečios rožės kvapas numatytoje vietoje atitiks tai, ko norima ar tikimasi. 

Todėl su kiek sunkia širdimi toliau pateikiame rožių veislių sąrašą, kurias, be jokios garantijos, manome nusipelniusias pavadinimo „kvapni rožė“ savo klasės viduje:

iškrito: nekvepiančios rožės, rožės su blogu laikomu kvapu, rožės su vidutiniu / įprastu kvapu  (nebent jos kvepia labai stipriai ir dėl to išsiskiria), kvapo atspalviai, kurie nelaikomi blogais, bet daugelio suvokiami kaip nemalonūs ar nerožiški, rekomendacijai nepakankamai tvirtos kvapnios rožės