Clematis 'Viola'

Clematis 'Viola' savo atsiradimu skolinga estų selekcininkui Uno Kivistikui, kuris 1983 m. išvedė ją savo medelyne Roogoja Harju apskrityje. Kivistiko tikslas buvo aiškus: raganės, kurios išliktų kompaktiškos, ištvertų stiprų genėjimą ir būtų atsparesnės šalčiui nei dauguma hibridų. 'Viola' šią programą įgyvendina įspūdingai. Jos 8–10 cm skersmens žiedai gražios formos – penki ar šeši mėsingi, išlenkti žiedlapiai giliai, vienodai karališkai violetine spalva su aksominiu blizgesiu supa kreminiai žalsvas kuokelių gijas ir blyškiai geltonus kuokelius. Būdinga veislei: pumpurai iš pradžių linksta žemyn viticella maniera, bet paskui visiškai išsiskleidžia ir žvelgia tiesiai į žiūrovą.

Nuo liepos iki rugsėjo 'Viola' tiesiog išskirtinai gausiai žydi ant einamųjų metų ūglių. Maždaug 300 cm aukščio augalas puikiai tinka špalierams, obeliskams, grotelėms ir tvoroms; šiek tiek pagelbėjus ji įsivijoja ir į vidutinio dydžio krūmus, o dideliame vazone atrodo taip pat gražiai. Įtikinamiausiai ji atrodo prieš šviesų foną – šviesūs spygliuočiai ar retas lapuotis ypač ryškiai iškelia gilią violetinę spalvą. Bitės žiedus reguliariai lanko žiedadulkių rinkti.

'Viola' labai žiemkentė (5 zona, iki –28,8 °C), todėl puikiai tinka Vidurio Europos sodams. Kovą raganę nuosekliai patrumpinkite iki maždaug 50 cm – stiprus Jackmanii grupės genėjimas skatina stiprų naują augimą ir gausų žydėjimą. Jei kada nors pamiršite rudens genėjimą, 'Viola' gali pražysti ir anksčiau: tuomet ją galima genėti tik po pavasarinio žydėjimo, kuris vyksta ant pernykščių ūglių, o vėliau ji išaugina antrąjį, vėlyvos vasaros žydėjimą.